Sepsis – tai diagnozuotos infekcijos sukeltas viso organizmo sisteminis uždegiminis atsakas. Sepsis pasireiškia, kai ši reakcija išplinta ir apima net nepažeistus, toliau nuo pirminio infekcijos. Išplitusi infekcija dar nerodo, jog pacientas serga sepsiu; sepsis diagnozuojamas tuomet, kada organizmas į išplitusią infekciją reaguoja ūmiu viso organizmo uždegiminiu atsaku. Sepsinis artritas gali sukelti bakterijos, virusai, ir grybai. Labiausiai paplitusių priežasčių, sepsinis artritas yra bakterijos, įskaitant Staphylococcus aureus ir Haemophilus influenzae. Tam tikrais “didelės rizikos” asmenų, kitos bakterijos gali sukelti sepsinis artritas, pavyzdžiui, E. coli ir . Simptomai sepsinis artritas yra karščiavimas, drebulys, taip pat sąnarių skausmai, patinimas, raudonis, sustingimas, ir šiluma. Sąnariai dažniausiai dalyvauja, yra stambiųjų sąnarių, pvz kelio, kulkšnių, Klubai, ir alkūnės. Be žmonių su rizikos veiksnių sąnarių infekcija, neįprastas sąnarių gali būti užsikrėtę. Sepsinis židinys gali būti progresuojantis, apsiribojęs, kartais netgi sugijęs. Atokių sepsinių židinių būna kraujagyslėse, limfmazgiuose.
Pagal mikrobų invazijos į kraują vietą sepsinė infekcija skirstoma į odos, ausų ir nosies, tonzilių, burnos, dantųšlapimo išskyrimo organų, bambutės ir kt. Move&Flex – Sepsis yra gerai žinomas medikams, bet mažokai girdėtas ir suprantamas su sveikatos problemomis mažiau susidūrusiems asmenims. Terminas “sepsis” minimas nuo Hipokrato laikų. Bėgant.
Sepsinis artritas sanacija
Rezidentūros bazė: VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Hepatologijos, gastroenterologijos Sepsinis artritas sanacija dietologijos centras. Ttarti j7 leid ia tiktai klinikiniai progresuojan“ios hipovolemijos po ymiai. Senų žmonių medikamentinio Sepsinis artritas sanacija principai, dozavimo apskaičiavimas. Heikia sitikinti1 kad ligonis j suprato. Šio ciklo tikslas pateikti gydytojams rezidentams žinias apie alergines ligas ir imunodeficitines būkles, jų diagnostiką, gydymą ir prevenciją. Cikle numatytos trys skirtingos temos teoriniams užsiėmimams. Esencialinis tremoras. Bet ambulatorinėmis sąlygomis bakteriologinius išmatų tyrimus būtina atlikti Sepsinix maisto Sepsinis artritas sanacija ir vaikų kolektyvuose, vaikams, lankantiems darželius, nehospitalizuotiems ligoniams iš kareivinių, bendrabučių, pensionatų ir pan. Tai vienintelis Vilniaus mieste infekcinių ligų stacionaras, kuriame yra arteitas skyrius, I infekcinių ligų skyrius 42 lovosdiagnostinis skyrius 30 lovų ir reanimacijos – intensyvios terapijos skyrius 3 lovos. Kai sunki forma artritxs. Neurologija — 1 mėn.
Aureus ir Klebsiella pneumoniae; B grupės streptokokai yra reti.
Jaunatvinis idiopatinis artritas – autoimuninė genetinė liga, tačiau įtakos jai prasidėti turi ir kiti įvairūs aplinkos veiksniai – infekcija, stresas, peršalimas, trauma. Specialistė pasakojo, kad esama net septynių idiopatinio artrito formų ir kiekviena jų pasireiškia skirtingame amžiuje, todėl sunku būtų įvardinti. Egzema ir septinis artritas. Kas yra egzema ir kokios yra pagrindinės egzemos rūšys? (Sausis ). Klausimas. Šiandien aš atėjau iš ligoninės su mano 22 mėnesių sūnumi, kuris savaitę sirgo septiniu artritu. Gydytojai teigė, kad tai sukėlė jo egzema. Reumatoidinis artritas – bene ryškiausia ir bjauriausia autoimuninių artritų forma. Pagrindiniai skiriamieji bruožai: skauda ne pavargus, bet atsibudus iš ryto, skausmas lydimas stingimo, sutrinka funkcija, kad net puodelį sunku išlaikyti, o pailsėjus nepagerėja. Būtinas komponentas yra tinimas.
Bronchų sanacija. 5. Bronchoskopinė intubacija. Dilatacinė tracheostomija. 6. Kraujavimo iš plaučių stabdymas. Sepsis 2 ir sepsinis šokas 2. Ūminis 3 ir lėtinis kvėpavimo. 2. nepakankamumo. sindromas. Infekcinės kaulų ir sanarių ligos – osteomielitas, septinis artritas –. Sepsis ir sepsinis šokas 2. 3. Ūminis ir lėtinis kvėpavimo nepakankamumo sindromas 2 Bronchų sanacija. 5. Bronchoskopinė intubacija. Dilatacinė tracheostomija.
Reumatoidinis artritas ir seronegatyviosios spondiloartropatijos: etiologija, patogenezė, klinikiniai požymiai, laboratorinė ir radiologinė diagnostika, diagnostiniai.
Naujagimių sepsis | Kompetentiškai apie sveikatą iLive
Mokomasi atpažinti ir Sepsinis artritas sanacija inkstų amiloidozę. Ataksijų rūšys. Neutrofilų fagocitozei, nors ji yra intensyvesnis nei vienbranduolines ląsteles, sukelia kitų biocheminių procesų, nes užduotis jie yra skirtingi. Funkcinės būklės raida senatvėje. Ctliekama kr2tins lstos rentgenograma! B, C, fizioterap. Dtidokainas ir bupivakainas – tai stiprus Sepsinis artritas sanacija Polivalentinės medikamentinės ligos sindromas. Kepenų uždegimo aktyvumo ir fibrozės laipsnio vertinimo sistemos. Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka: Ciklo pabaigoje rezidentas žodžiu laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje. Aartritas 7fv netekto t2rio atstatymas srove tam!
Sterelizavimas d’jomis. Po stereli. T vidin7 katil laisvai! L vir5s vanduo virsta garais!
Didinant slg7 autoklave! Dsant didesniam slgiui vanduo ,garai. Iorinis katilas. Jiuolaikiniai autoklavai gali b2ti u programuojami tam tikrai tc! Kaigus sterili-avim! T vien b2gn ar paket dedamas rinkinys vienai operacijai. Dar g. Da nai tenka gal2n5 amputuoti! Draskytin ai-da! Durtin ai-da! Jios ai-dos da nai siauros! Da nai sunku pasakyti kas su eista gilumoje. Jautin ai-da! Jautins ai-dos kanalas dalinamas: Pirminis kanalas su nekrotiniais audiniais! Bai9d gijimas.
Brasideda tuoj po su eidimo. Dl jos 7 audinius prisisunkia skys“i! Gobili-uojamos vietins jungiamojo audinio lstels. He-orbcija tuo didesn! Bagal jo pob2d7 u degimai skirstomi: -?
Jis laikotarpis baigiasi atsidalinus visoms nekro-inms masms! Handdama ai-da kartu epiteli-uojasi. Brasideda elastini ir nervini skaidul regeneracija! Dndotelio lstels irgi pradeda intensyviai dalintis. Xormuojasi didelis kiekis granuliacinio audinio! Bro sveikas granuliacijas nevyksta re-orbcija! Bama u visas granuliacinis audinys virsta randiniu jungiamuoju audiniu! Balengva epitelis u dengia randus plonu!
Bai9dos gijimas po au ,sanatio sub crustam.. Basibaigus epiteli-acijai!
Bai9dos gyjimo 6a9s L degiminis laikotarpis! Jio proceso intensyvuimui 7takos turi organi-mo mityba! Tvykus kmontrakcijai suma ja ai-dos plotas , dydis.. Bai9dos in6ekcija ir jos pro6ilaktika. Bavojingiausia- p2ling ai-d! P2linga in;ekcija plinta lim;os takais1 kraujo sro e ir gali generali. Uperuojant storj arn! KX-N klijais! Cpipjauti apie ‘!
Uda aplink ai-d tepama antiseptiniu tirpalu. Ginimaliai inva-in chirurgija,G C. Bati minimaliai inva-ins chirurgijos koncepcija yra pa angi! Did iausia minimaliai inva-ins chirurgijos sritis yra laparoskopin chirurgija.
Bro nedidel7 pj2vel7 pilvo sienoje! T j7 vai-d perduoda nedidel telekamera! Balyginti su tradicine chirurgija! Cnkstyvu pooperaciniu laikotarpiu dl to labiau skauda!
Kuvusios abdominalins operacijos yra padidjusios ri-ikos veiksnys laparoskopinei operacijai! Ber vidin7 pj2v7 pilve! Kra ilijoje atlikta pirma operacij serija! Pati minimaliai in a. Kperacijos metu pil as atrodo panaiai kaip ntumo pabaigoje. Dl i saug gali b2ti nemanoma pil o ertmM prileisti anglies d ideginio ir pakelti pil o sienos. Pri alumaiD E. Pastaruoju metu populiarumas didja. Pirma skminga aortos aneuri. Pagrindinis prietaisas! Grigali2nasS ‘e i. Ioreika1 I. Atsiradus smulkioms kompiuterinms ideokameroms1 pagerjo operacinio lauko ai. Bama u greta grynai diagnostini proced2r! Dar daugiau galimybi atsirado audini pjovimui ir kraujavimo stabdymui pradjus naudoti elektros energij!
Cnkstyvu pooperaciniu perio-du dl to labiau skauda! Iigonis jau kit par gali keltis ir eiti: dl didesnio aktyvumo b2na ma iau pooperacini komplikacij!
Cnglies dvideginis tirpsta kraujyje! Ke to! Ket ankstyvj ir vlyvj pooperacini re-ultat anali- parod! Gydomos ligos Jiuo metu visuotinai patvirtinta! Dl kit operacij nra vieningos nuomons. Bavy-d iui! Uperaciniai blokai t. Uperacinje numatomas tik vienas operacinis stalas. Kloke t. Uperacinio bloko patalpos pagal sterilum skirstomos 7:? Hiboto re imo: diagnostini tyrim! Kendro re imo -ona: personalo buitins patalpos! Uperacinis blokas t.
NQ perhidrolio su ‘. Bersonalas baltinius kei“ia kasdien. Ero laelins in6ekcijos pro6ilaktika.
Ara apskai“iuota! Hiboti moni skai“i operacinje. Uperacinis oro valymas ir jo laminarinis padavimas. Cpie operacin7 stal turi susidaryti vertikali oro sraut u uolaidos. Eperacin ,taip pat r. Da niausiai 7rengiama atskirame ligonins bloke! Dar b2na operacins skubioms operacijoms. Uro kondicionavimas turi u tikrinti teigiam slg7.
Uras 7 operacin5 patenka pro ventiliatorius! T apatin5 sien dal7 yra 7montuotos elektros plytos! Uperacinje t. Heikalavimai operacinei: riboti moni skai“i apranga oro valymas raudonosios linijos principas bachilai ir t. Chirurgin operacija; 1. Iaikas po operacijos: operuoto ligonio prie i2ra vietiniai organi-mo sutrikimai ir j gydymas bendrieji organi-mo sutrikimai ir j gydymas. Tai neobjektyvus tyrimas. J reikia tikslinti ir objektyvizuoti. Bastovus medikament vartojimas ,didinantys kr. Bersirgtos ligos ,? Cnamne-s surinkimas. Kronchoskopu galima ap i2rti trachjos gleivin5! Bro gastroskop galima pamatyti skrand io gleivin5 su visomis detalmis. Aendras kraujo tyrimas! D43 nustatymu.
Bilnas kraujo vai-das dl hemoglobino! Ipeci6iniai parametrai ,naviko ymenys! Gydytojas turi paaikinti pacientui. Uperacijos princip ir tiksl. Booperacinio periodo ypatumus. Clternatyvaus konservatyvaus gydymo galimybes. Heikia sitikinti1 kad ligonis j suprato. Dabar laikoma! Dant prote-! Cbdominalins operacijos atveju! Iigoniai turt b2ti apmokomi specialios kvpavimo technikos. Dabar galvojama! Jlapimo p2sls katetiri-acija ,diure-s sekimui! Baprastai u tenka vienkartinio! Jlapimo p2sls kateteri-acija. Uperacijos: labai skubios ,urgentins arba ekstrins.
Hi-ikos laipsnio? Daug gretutini lig! Uperacijos pob2dis:. Uperacijos apimtis.
Tvertin5 ligonio b2kl5! Heliatyviofslygins ,garbus am ius: yra akmenys p2slj! Basvarstymus reikia pagr7sti. Kuvusios dubens! BC Xibrinogen. Grsmi progno. Hansono ir kt.. LG sistema ,angl. Bhysiological and Uperative? LG sistem prono-uojamos tiksliau. Cpib2dinimas Iigoniai! D – atliekama skubi operacija ,!! Eperacijos etapai7 a. Pooperacinis periodas. Jios reakcijos b2dingos ne tik laiko tarpsniui! Pooperacinio laikotarpio skirstymas7 – skirstymas periodais ,hospitalinis ir posthospitalinis. Jiame laikotarpyje! Pooperacin eiga: A3 komplikuota1 klasi;ikacijosD a3 operuoto organo sitemin komplikacijos.
Bacientus stebi gydytojai aneste-iologai-reanimatologai ir slaugytojos.
Bacientas toliau yra stebimas ir gydomas toje palatoje dirban“io aneste-iologo. Basibaigus narko-s poveikiui! Ctlikus bendroje nejautroje ma as ir vidutines chirurgines intervencijas! Bo dideli operacij ,skrand io! Diure-s kontrol5. Iaboratorin5 kontrol5 ,kraujo duj sudtis.. Jiame laikotarpyje turi atsistatyti ne tik pagrindins! Pirmas O? S O3 lapimas 0diure. Kperuojant b2na organi. Iuolat auskultuojant pil 1 sekti peristaltikos atsiradim. Alapimo organF sistema. Ra’menF sistema.
Paprastai ie reikiniai praeina per E? M1 tai todl skiriamas arminis maistas! Parenterinis maitinimas.
B kcalXkg. B mlXkg. Anglia andeni poreikis! E G gXkg. Papildomas elektrolit edimas priklausomai nuo laboratorini rodikli1 esant ilgalaikiam parenteriniam maitinimui b2tinas itamin ir mikroelement edimas. Sla’ga: padrsinti judti1 atsikosti 0skrepliai! Iekomplikuota O. Bneumonija 1. Cspiracija 9. Critmija 1. Bostgastrektominiai sindromai! Bsichikos komplikacijos! Blonosios arnos nekro- dl a.
Ttarti alergij vaistms. Jis periodas apima ne vien tik ambulatorin7 gydym! D sprensimu prajus nustatymas laikotarpiui po operacijos. Up 9 mnesi G? D ,medicinin socialins eksperti-s komisija. Bratimai turi b2ti atliekami ne re“iau kaip N-: kartus per dien! Iabai pravartu nugaros raumen masa as! Chirurgijoje da niau naudojamas terminas. Bagal u sikrtimo laik. Bagal patekimo vartus ir keli.
Da niausi sukljai: bakterijos: d Bagal nusida ym: 3 ,-. L degimas vystosi vaskuliari-uotame jungiamajame audinyje. Jioje reakcijoje dalyvauja kraujagysls! Cirkuliuojan“ios lstels: neutro;ilai1 monocitai1 eo. Ka-in membrana yra speciali-uotas ekstralstelinio matrikso komponentas ,jame yra adhe-ini glikoprotein!
L degimas: d 2minis! B2lingas u degimas. Cpibr imas: tai lokali p2lingo eksudato ,p2li. Centrin sritis! Da niausi sukljai yra 3,V. Jiai stadijai b2dingi visi vietiniai p2lingo u degiminio proceso simptomai. Brasideda par. Gilij audini p2linius diagno. Ara b2tini parenteraliai sepsio gydymui! Xi-ioterapija gali b2ti naudinga sergant pneumonija ,ypa“! Chirurginis gydymas. B2linio gydymo principai: Chirurginiai gydymo metodai ,chirurginis drenavimas.
Drenas laikomas ai-doje!
Drenus ir tamponus reikia keisti neskausmingai! Da niausiai susidaro poodiniame lstelyne! Cbscesas taip pat gali susidaryti! L degimo vietoje oda skausminga! Dsant dideliam p2liniui! Da niausiai patenka pro odos ar gleivins su eidimus! Getilvioleto da ai sukelia sunkia audini nekro Da niausiai vieno pj2vio neu tenka! Da niausiai apsieinama be operacinio gydymo. Uperacinis gydymas. Xlegmonai absceduojant! Uperacijos reikia ir tada! Tpjaunama ir ten!
Ctlikus inci-ij! Girusi audini atsipalaidavimui palengvinti! Ara didel mirties ri-ika! Ipeci6iniai 6legmoninio tipo udegimai. Brad ioje b2na juosmens raumen 7tempimas! Brad ioje ramyb! Da niausia sukelia D. Iaiku neatvertas abscesas pratr2ksta! Klapimin 6legmona ,urinphlegmone.
K2na u degimas su visais jo klasikiniais simptomais! Briklausomai nuo u degiminio idinio lokali-acijos! Birmiausiai palie“ia antkaul7! B2lynui prasiver us! Brad ioje b2na sero-inis! Birminis peritonitas b2na retai! Gikrob inva-ija 7 pilvaplvs ertm5 sukelia organi-mo reakcij -aktyvinamos imunologins organi-mo gynimosi sistemos. Brogresuojantis peritonitas labai pa eid ia imunines sistemas ir jei procesas nesustabdomas!
Iigai progresuojant! Diagnostikai svarbi ligos istorija! Uperacijos metu atliekamas pilvo pj2vis! Iabai svarbi gydymo dalis esant peritonitui yra antibiotik terapija! Basitaiko odontogenins kilms sepsis. Kakteriemija taip pat ne visiems patvirtinama. Cnaerobinis: 6acteroides ;ragilis1 Cl. NF MMa. Iunkios eigos sepsis O sepsis! Bagal pirminio idinio lokali-acij sepsis gali b2ti: Dermatogeninis ,odos. Jiuos pa eidimus sukelia mikrob toksinai ir audini irimo produktai. Getasta-uojantis sepsis O septikopiemija.
Ctsiradus kraujyje naujai bakterij porcijai!
Jitie tc pakilimai b2na tuo da nesni! Kakterij toksinai tiesiogiai ar per mediatorius sukelia rimtus kraujotakos sutrikimus! Iie uvis b2na sausas! D sindromas. Jiuos simptomus sukelia endotoksinemija. Udoje g. Dsant septikopiemijai! Hodo vykstant7 sistemin7 u degimin7 atsak ,leukocito-! Da niausiai skiriami plataus spektro antibiotikai! Da niausiai skiriamos maksimalios antibiotik do-s. He imas! Fiagnostikos ir gydymo principai. Chirurgijoje da niausia turima reikal su ai-d sup2liavimu! Alogos sanitarins s3lygos – ribotos ligoni i-oliavimo pagal sukljus galimybs; d?
Palatos t. Fme plotas. Chirurginiame skyriuje nepageidautinos gls!
Uperacins turi b2ti atskirtos nuo chirurginio skyriaus. Heikia b2ti su kaukmis ir tvarstomajame. Hankos t. Basitaiko gana da nai. Patekimo kelias H per pa eist od ir gleivines. Da niausiai pakenkiamas veidas! Pagal plitimo eiga ro g. B2sls rodo epidermio atsisluoksniavim! B2sli skai“ius! Dl mitybos sutrikimo oda nekro-uojasi! Ctsisluoksniavus epidermiui! Vietiniai reikiniai: ribotas ir apibr tas paraudimas bei patinimas. Aendri reikiniai: prasideda anks“iau nei vietiniai ir slygoja 2mi ligos prad i — tai bendras negalavimas: galvos skausmai! L; spinduliai. Da niausiai serga maitinan“ios moterys. Da niausiai susergama po pirmo gimdymo ,du kartus da niau! Gastitai skirstomi 7: – intersticinius ,jungiamojo audinio tarp pieno liauk lsteli.
Itadijos7 negydant viena pereina 7 kit. Parenchimin ,mikrobai dauginasi! Iaiku tinkamai negydant!
Aendri reikiniai7 nemiga! D43 ,1′-9′.. Urgani-mo sutrikimai: cukralig! Iikusia ertm5 u pildo granuliacinis jungiamasis audinys! Da nai tenka vartoti antibiotikus. Da niausiai serga alkoholikai! Gydymas chirurginis: daroma kry min inci-ija — karbunkulas perpjaunamas 7 plot7 ir gyl7 iki sveik audini; po inci-ijos tvarstomas su hipertoniniu 4aCl tirpalu!
Ber sav. Desmurgija n tai mokslas apie tvars“ius ir tvarstym. Ttverti su eist k2no dal7! Xiksuojamasis tvarstis gali b2ti transportinis ir gydomasis ,pv-.! Birmieji tvars“iai buvo pradti naudoti labai seniai. Ckmens am iuje mogus kraujavimui stabdyti ar ai-dai! Cnt skit va-os , ; a. Bla“iai 7vairius tvars“ius naudojo 3alenas , a Gokslas apie tvars“ius ypa“ suklestjo M M a.!
Birmojoje MM a. Dabar ai-doms tvarstyti naudojama marl! Garl ,tela marli. Garl gali b2ti 7vairaus tankumo! Gedicinoje da niausiai naudojama reta marl. Heikia prisiminti! Iigninas ,ligninum.
Dabar kaip tvarstomoji med iaga naudojami trikota iniai ir elastiniai vam-diniai tinkliniai tvars“iai ,retelastas.! Da niausiai naudojamas marlinis bintas! Dvigalvis bintas naudojamas specialiems tvars“iams! Kint EN. Da niausiai pasitaikantis kojose! Jia liga da niau serga moterys nei vyrai. Dl traum! Brasideda staiga! Diabetin pda yra ltin cukraligs komplikacija!
Ji komplikacija atsiranda dl pa eist nerv bei kraujagysli ,sutrik5s kraujo tiekimas. Bagrindin diabetins pdos vystymosi prie astis yra bloga glikemijos kontrol. Iabai svarbu aling 7pro“i atsisakymas!
Diabetins pdos sindromas ne visiems vystosi vienodai. Udos vientisumas tai yra svarbiausias diabetines pdas nuo op apsaugantis veiksnys. Hemiantis vien ap i2ra konkre“iai nustatyti pa eidimo gyl7 jau sunku.
Da nai numojama ranka 7 atsiradusias nuospaudas! Bacientams sausai! Poymiai: sausa oda! Dl sutrikusio regjimo arba dl suma jusio snari lankstumo kai kurie diabetu sergantys ligoniai ,ypa“ vyresnio am iaus. Iabai reta yra kriptogenin stablig. Kacilos da niausiai pasilieka ai-doje ir retai patenka 7 krauj. Iiga prasideda prodrominiais reikiniais7 Kukas! Bilvo raumenys susitrauk5! Iigonis grie ia dantimis! Heaguoja traukuliais 7 kiekvien net silpniausi dirgikl7! Bavojingos komplikacijos: pneumonija! Briklauso nuo B trukms. Diagno-uojama pagal klinikin7 sindrom: a. Badidj5s raumen tonusas; d. Diagno-5 padeda patvirtinti neseniai buv5s su eidimas!
Fi6erencin diagno9. Iabai svarbu neprovokuoti traukuli priepuoli! K2na su alojus kapiliarus! Jis kraujavimas su eistojo gyvybei labai pavojingas!
Cntr tre“i dien po su eidimo ,blogai sutvars“ius ai-d! Aendri simptomai. Dsant ltiniam kraujavimui! Vietiniai simptomai. Ttarti j7 leid ia tiktai klinikiniai progresuojan“ios hipovolemijos po ymiai. Badti galt ir lig! K2tina prie var to pa ymti u ver imo laik; var t reikia laikyti kiek 7manoma trumpiau ,anks“iau buvo manoma!
Beanas padar specialius spaustukus kraujuojan“ios kraujagysls galui u spausti! Dabar atsirado special2s aparatai automatiniam kraujagysli siuvimui ,tinka vidutinio kalibro arterijoms si2ti.. T venos spind7 suleid iama sklero-uojanti med iaga! Dydis priklauso nuo audini elastingumo 1raujo isiliejimas ‘ ertmes7 a? Baliktas kraujas sukels sero-ini lapeli sulipim! Vietini simptom, esant vidiniam kraujavimui nra. Bacientams su neseniai buvusiu ar aktyviu kraujavimu reikia didelio kanalo! Bagrindins kraujavimo prie astys: pepsin opa!
Galory-heiss k2neliai! Bagrindiniai simptomai: hematemesis! NQ – variko-inis kraujavimas ,retesns: skrand io ir stempls v ys! Briminis 7vertinimas. Heikia 7vertinti nukraujavimo laipsn7 ir kraujavimo lokali-acij. Baciento anamne-: ligos istorija!
Iaboratoriniai tyrimai: kraujo tyrimai! Ctliekama kr2tins lstos rentgenograma! Hi-ikos laipsnis nustatomas pagal Hockall arba Kaylor ri-ikos skales. Dndoskopin hemosta- taikoma pacientams su nevariko-iniu kraujavimu. Cgresyvi terapija su proton siurbli inhibitoriais!
D kabuts arteriniam ne ariko. Dsant slaptam kraujavimui! Pepsins opos gydymas. Dndoskopija yra pirmin terapija! Dndoskopin hemosta- derinama su vaistais ,oktreotidas! Uperacijos vengiama skirti pacientams! Demoraginis gastritas. Gallory-heiss sindromas dl pasikartojan“io vmimo. Daugeliui kraujavimas baigiasi be gydymo. Girtingumas didelis! Cpatins ;8 dalies kraujavimas gali b2ti slaptas ir masyvus. Gekelio divertikulas! Heikia koncentruotis 7 kraujavimo trukm5!
K2dingas pilvo skausmas! Bagrindiniai diagnostiniai b2dai: kolonoskopija!
Iabai svarbu pacient stabili-uoti! D ir spaudim. Dsant masyviam kraujavimui reikalinga chirurgin operacija. Ara 2mus! Da niausiai kraujuoja dl gleivins pa eidim. Jios mintos prie astys gali sukelti masyvius kraujavimus. Iaboratoriniai tyrimai. Dsant u degiminms ligoms gali b2ti padidj5 u degiminiai rodikliai. Dsant gausiam kraujavimui pirmiausiai atstatomas netektas skys“i kiekis!
Duodama deguonies per kauk5 ,netekus kraujo suma ja eritrocit ir jie nespja u tikrinti reikiamo deguonies kiekio..
Baimama kraujo grup kraujo perpylimui. Dsant skais“iai raudonam kraujui! Vmin ir chronin maakraujyst7 gmin ,centrinis veninis spaudimas yra jautresnis u C? Berpilama eritrocit mask. Cbsoliuti indikacija! Dsant trombocitopenijai! Iabai abejotina indikacija. IumajNs organi9mo atsparumas. Ckstrinis eritrocit mass perpilimas indikuotinas tik esant masyviam nukraujavimui su ymia hipovolemija ir audini hipoksija! Ctlieka tik chirurgai. Baprastas ir patogus b2das. Kobrovo aparat. Goterims negalima duoti kraujo mnesini metu!
Iikus7 kraujo preparat ir ligonio krauj ,su DD8C.
Iigonis gydomas intensyvios terapijos skyriuje. Ket u sikrtimo ri-ika pilnai nra panaikinama ,kraujas g. Kakterijos gali atsirasti kraujyje! Iabai da nai 7 kraujo preparatus patenka A. Birogenins nehemoli-ins reakcijos. Gasyviu vadinamas toks kraujo perpylimas! Biktybinio naviko apib2dinimas: Iergamumas ir mirtingumas. Iietuvoje daugiausiai sergama storosios arnos! Did ioji ir ma oji taukins! Iigonio bendra b2kl. Bavy-d iui ligoniams! Birminio naviko sukelti simptomai. Cntrini navik ,metasta-i. Pith involvement only as deep as the submucosa. Xor e[ample! Metodinės rekomendacijos, VU. Osborn A. Handbook of Neuroradiology.
Sutton D. A shot textbook of. Felix R. Magnevist Monograph, 2 nd revised edition.
Iščenko B. Lučevaja diagnostika dlia torakalnych chirurgov. Roberge J. Clinical MRI at 3,0 tesla. Medical Inmaging International, vol. Rumack, S. Wilson, J. Charboneau, J. Diagnostic Ultrasound. Elsevier, 3 rd. Weissleder, J. Wittenberg, M. Primer of Diagnostic Imaging. Ell, S. Nuclear Medicine in Clinical Diagnoses and Treatment. Elsevier, 3 rd edition. Rezidentai išmoksta susisteminti vidaus ligų žinias, įgytas ankstesniaisiais studijų metais,. Pagrindiniai diagnostikos principai. Dažniausios šio sindromo priežastys — infekcija, navikiniai. Sisteminė ir lokalizuota infekcija —. Grybelinė infekcija, citomegalo, Ebštein-Baro infekcija. Laboratorinių uždegiminio.
Hospitalinis neaiškios. Karščiavimas susijęs su: limfodenopatija, kosuliu ir kvėpavimo.
Prokalcitonino testo vertinimo ypatumai. Sepsio eigos sunkumo laipsniai. Hipertermija ir hipotermija. Pagrindinių sepsio klinikinių požymių kitimai ir jų. Laboratorinio ir instrumentinio pagrindinių organų funkcijos sutrikimų. Gretutiniai susirgimai, įtakojantys sepsio komplikacijas ir gydymo taktikos. Priežastys, įtakojančios sepsinio šoko atsiradimą. Pagrindinių šokų grupių diferencinė diagnostika. Sepsinio šoko laipsniai ir stadijos. Dauginių organų disfunkcijos sindromas. Infekcijos židinių šalinimo principai. Sukėlėjų jautrumo antibiotikams vertinimas. Gydymo taktika.
Pagrindinių antibiotikų grupių. Antibiotikų derinamumo principai. Grybelinės infekcijos. Antibiotikų sukelta endotoksemija.
Gydymo trukmė: nesant efekto ir turint. Klinikinis ūminio kvėpavimo. Rūgščių-šarmų ir dujų difuzijos pakitimų vertinimas. Hipoksinė ir. Cheine-Stokes kvėpavimas. Paroksizminis naktinis dusulys. Miego apnėja. Gydymo principai. Deguonies terapijos indikacijos ir taikymo metodika.
Atsiurbiamoji terapija. Bronchodiliatatoriai, mechaninė plaučių ventiliacija. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas.
Dusulio diferencinė diagnostika. Širdinės ir plautinės kilmės dusulio pagrindiniai kriterijai. Cor pulmonale chronicum. Mechaninė disfagija: santykinai siauro spindžio sindromas, uždegiminiai veiksniai stomatitas,.
Regioniniai limfadenitai. Pakaušio limfadenopatija sisteminė virusinė infekcija, galvos. Generalizuota limfadenopatija — įgytas imunodeficito sindromas,. Polisegmentiški ir oligoregmentiški neutrofilai. Serumo geležis, feritinas, skirtingi fiziologinių normų lygiai moterims ir vyrams. Fiziologinis feritino sandėlių blokas, sergantlėtinių ligų mažakraujyste,. Skrandžio ir žarnų motilitetas sinchronizacija, akomodacija. Vidinė ir išorinė inervacija. Viduriavimo apibrėžimas Ūminės diarėjos. Padidinta rizika infekcijai keliautojų diareja, maisto gaminimas, imunodeficitas ir kt.
Vaistų sukelta diarėja antibiotikai, NVNU, aqntidepresantai, antacidai, laksatyvai ir kt. Ūminės ir lėtinės obstipacijos. Žarnų turinio tranzito tyrimai. Obstipacijų gydymo.
Veninės trombozės etipatogenezė: Virchovo trijada. Pacientų padidintos rizikos grupės. Paviršinių ir giliųjų venų trombozės ypatumai. Klinikiniai giliųjų venų trombozės požymiai.
Kitų lokalizacijų veninės trombozės. Akių tinklainės. Ūminė vartų venos. Etiologiniai veiksniai, diferencinė diagnostika, gydymas. Lėtinė vartų venos trombozė. Diagnostikos ir gydymo taktika. Inkstų venų trombozė. Placentos venų. Apatinės tuščiosios venos ir ileofemoralinės venos trombozė. Laboratorinė ir instrumentinė. Veninės trombozės prevencija: priešoperacinė, pirminė ir po persirgtos giliųjų venų. Hepatosplenomegalijų priežastys — kongestinės, dėl tribūrio vožtuvo nesandarumo, konstrukcinio. Izoliuotų hepatomegalijos ir mišrios hepatosplenomegalijos — ūminiai ir lėtiniai.
Trombocitopenijų gydymo taktika. Trombotinė trombocitopeninė. Įgimti ir įgyti plazminės koaguliacinės grandies defektai.
Hemofilija A ir B. Afibrinogenemija, vitamio K deficitas. Diseminuotos intravaskulinės koaguliacijos sindromas. Antikoaguliantų vartojimo indikacijos ir kontraindikacijos. Nefrakcionuoti heparinai, mažos. Jų vartojimo ir. Peroraliniai antikoaguliantai. Faktoriai, įtakojantys peroralinių. Antikoaguliantų sukeltos hipokoaguliacijos korekcijos.
Teorinės žinios vertinamos ciklo pabaigoje, raštu atsakant į 6 klausimus. Klausimai paruošti. Virginijus Šapoka — rezidentūros koordinatorius, vidaus ligų gydytojas, 29 m.
Aušra Marcijonienė — rezidento vadovas, vidaus ligų gydytoja ir kardiologė, 5 metų darbo. Šio ciklo tikslas pateikti rezidentams naujausias žinias apie svarbiausias neurologines ligas, jų. Cikle numatyta dešimt skirtingų temų ir kiekvienai temai skiriama po dvi valandas. Galvos smegenų kraujagyslių anatomija ir kraujotakos fiziologija. Galvos smegenų pažeidimo sindromai. Praeinantis smegenų išemijos priepuolis PSIP. Galvos smegenų infarktas išeminis insultas.
Spontaninė intracerebrinė kraujosruva. Spontaninė subarachnoidinė kraujosruva. Intrakranijinės arterinės. Galvos smegenų kraujagyslių malformacijos. Ūminė hipertenzinė encefalopatija. Nugaros smegenų kraujagyslių anatomija.
Nugaros smegenų pažeidimo sindromai. Nugaros smegenų. Meningitų klasifikacija. Meninginis sindromas. Bakteriniai meningitai: pūlingi, seroziniai. Infekcinės kilmės encefalitai. Erkinis encefalitas.
Herpinis encefalitas. Poinfekcinės nervų sistemos. Epilepsijos klasifikacija. Epilepsijos klinikinės formos. Febriliniai traukuliai. Išsėtinė sklerozė: epidemiologija, patogenezė, klinika, diagnostika, gydymas. Centrinė tilto mielinolizė. Šoninės amiotrofinės sklerozės patogenezė, patologija, klinika, diagnostika ir gydymas.
Progresuojančios raumenų distrofijos: Duchenne raumenų distrofija. Galūnių — juosmens progresuojančios. Miastenijos patogenezė, klinika, diagnostika, diferencinė diagnostika ir gydymas. Miasteninė krizė.. Periferinės nervų sistemos ligų klinikinė anatomija ir klasifikacija. Motorinės ir sensorinės. Nugarinių nervų vertebrogeninės ligos.
Parkinsono ligos epidemiologija, patogenezė, patologija, klinika, diagnostika, diferencinė diagnostika. Parkinsono ligos gydymas. Parkinsoniniai sindromai. Esencialinis tremoras. Distonijos, chorėjos ir atetozės. Wilsono liga hepatolentikulinė degeneracija.. Nervų sistemos formavimasis. Neurokutaninės ligos fakomatozės :. Autonominės nervų sistemos struktūra. Autonominės disfunkcijos klinikiniai sindromai. Įskaitos klausimuose yra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai paruošti pagal ciklo. Ciklas skirtas terapijos specialybės rezidentūros studijų programai. Cikle numatyta keturios.
Odos struktūra ir funkcijos. Vidiniai ir išoriniai odos ligų veiksniai. Odos patologija: pirminiai.
Odos liga sergančiojo ištyrimas. Sergančiojo odos liga. Impetiga ir ektima. Folikulitas, furunkulas, karbunkulas. Pėdų odos ir. Paprastoji pūslelinė. Juosiančioji pūslelinė. Iritacinis ir alerginis kontaktinis. Temos pavadinimas. Papuloskvamozinės, pūslinės odos ligos , dilgėlinė. Lytiškai plintančių ligų diagnostikos principai. Lytiškai plintančių ligų. Lelis, G. Balevičienė, P. Gailevičius ir kt. Odos ir venerinių ligų atlasas, Kaunas, ,. Pūslinių, pūslelinių ir pūlinėlinių odos ligų atlasas, Vilnius, , psl.
Sexually transmitted diseases.
Third edition. Rezidentūros bazė: VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų. Praktinės ciklo dalies metu rezidentai kuruoja geriatrinius ligonius, dalyvauja vizitacijose,. Žmogaus organų ir sistemų struktūriniai ir funkciniai pokyčiai, atsirandantys senėjimo proceso. Ūminių ir lėtinių ligų eigos pokyčiai senstant — simptomų, trukmės, ryšio tarp organų patologijos ir. Polipatologija — diagnostika ir gydymo taktikos. Amžiaus tarpsnių psichologijos ypatumai, kritiniai periodai, socialinė adaptacija, bendravimo. Vaistų derinimo principai. Netinkami senų. Geriatrinio ligonio fizinės sveikatos, funkcinio savarankiškumo, protinės ir emocinės būklės. Pagyvenusio ligonio įtraukimo į visapusiško geriatrinio įvertinimo tyrimą kriterijai, lygiai ir.
Nebudrumas, nestabilumas, alpimai, griuvimai. Griuvimų vidinės ir išorinės priežastys. Hipotermija ir hipertermija. Diagnostikos metodai. Pagyvenusių žmonių imunizacijos schemos, profilaktinių patikrinimų apimtis ir periodiškumas. Fizinio aktyvumo palaikymo metodai. Kova su kenksmingais įpročiais. Saugios ir funkcionalios.
British Geriatrics Society. Rezidentūros bazė: VU Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto Gerontologijos ir. Vidmantas Alekna gydytojas geriatras, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo. Rima Filipavičiūtė gydytoja geriatrė, medicinos mokslų daktarė, praktinio darbo patirtis 30 metų.
Ciklas skirtas visų vidaus ligų specialybių rezidentūros studijų programai. Nefrologijos ciklo. Teoriniams užsiemimams numatyta Dalyvauja bendrose. Įvertinti nefrologinį ligonį, surašyti ligos istoriją, sudaryti tyrimų ir gydymo planą, diagnozuoti bei. Inkstų klinikinė anatomija ir fiziologija. Ši tema – tai normalios inkstų anatomijos ir. Kanalėlių patologija. Ūminis glomerulonefritas. Šiai temai skiriamas didelis dėmesys, nes liga pakankamai. Liga svarbi ir tuo požiūriu, kad, laimei retai, gali sukelti ligonio mirtį. Sudėtinga ūminio. Paveluota diagnozė gali ligoniui kainuoti gyvybę; kita vertus, savalaikis gydymas neretai baigiasi. Rezidentai įsisavina šios ligos etiologiją, diagnozę ir diferencinę diagnostika,.
Nefrozinis sindromas.
Todėl diferencinė diagnostika sudėtinga, paprastai neapsieinama be invazinio. Ilgai svarstyti jos butinybę neverta, teisinga diagnozė ir savalaikis. Inkstų amiloidozė. AL amiloidozė. Jos sugeba polimerizuotis ir sudaryti fibriles, kurios nusėda. Mokomasi atpažinti ir gydyti inkstų amiloidozę. Šlapimo takų infekcija — labai paplitusi, antroje vietoje po kvėpavimo pielonefritai ir. Įsisavinama diagnostika, gydymas, prevencija. Ypač aktuali. Intersticiniai nefritai labai svarbi inkstų patologijos dalis, apie kurią gydytojai labai.
Ypač dažni ūminiai intersticiniai nefritai, kuriuos dažniausiai sukelia daugybė įvairių.
Retesni infekcijos sukelti ūminiai intersticiniai nefritai. Rezidentams žinotina, kad į šias. Sisteminė raudonoji vilkligė su vilkliginiu lupus nefritu. Tarp visų jungiamojo. Jis labai pablogina. Tenka pastebėti, kad gydant tiek pačią vilkligę, tiek lupus nefritą. Be jos dažnai neįmanoma apsispręsti dėl. Šių ligų atvejais ANCA serologinis tyrimas teigiamas 90 proc. ANCA, kuris nukreiptas prieš neutrofilų citoplazmos granulėse esanti fermentą proteinazę — 3. Šios ligos yra. Kitos inkstų ligos kolagenozių atveju. Tai inkstų pažeidimas, esant Šionleino —. Henocho Schonlein-Henoch ligai arba hemoraginiam vaskulitui.
Liga dažnai baigiasi visišku. Pasitaiko neretai, ypač tarp. Daug retesnė sisteminė progresuojanti sklerozė skleroderma , galinti sukelti vadinamąją.
Traktuojamas kaip bendra medicinos problema, nes su ja susiduria visų svarbiausių. Todėl didžiausias dėmesys skiriamas. Lėtinis inkstų nepakankamumas LIN — taip pat priklauso didžiųjų nefrologijos. Ypač ją padidino antro tipo cukraligė, kuri turtingiausiose pasaulio valstybėse tapo.
Jos sukelta diabetinė nefropatija yra svarbiausia LIN priežastis. LIN didina. Cikle numatyta trylika temų, joms skiriama penki teoriniai užsiėmimai po dvi valandas. Laimonas Griškevičius gydytojas hematologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio.
Adenohipofizės ir neurohipofizės. Necukrinio diabeto etiologija. Necukrinio diabeto klinikiniai požymiai ir diagnostika. Endeminės strumos ir eutiroidinės netoksinės. Dažniausiai pasitaikančių.
Hipertirozės priežastys,. Hipotirozės priežastys, klinikiniai aspektai,. Prieskydinių liaukų svarba kalcio apykaitai. Osteoporozės Hiporatirozės etiologija, klinikinė. Dažniausiai pasitaikantys gliukozės ir lipidų apykaitos sutrikimai, jų klasifikacija, diagnostikos.
Cukrinio diabeto paplitimas pasaulyje ir Lietuvoje ir jo vystymosi tendencijos. Etiologiniai cukrinio diabeto aspektai. Šiuolaikinė cukrinio diabeto diagnostika ir diferencinė. Cukrinio diabeto komplikacijų prevencija ir. Likusi dalis. Gastroezofaginio refliukso ligos GERL , ezofagitų, stemplės motorikos ir kitų funkcinių ligų. Anatominių stemplės susiaurėjimų vietos, sfinkteriai, anatominis priešrefliuksinis barjeras,. Stemplės gleivinės patologiniai. GERL išsivystymą lemiantys, predisponuojantys ir rizikos.
Infekcinio, korozinio spindulinio ezofagitų etiopatogeneziniai aspektai.
Lėtinio gastrito, opinės ligos , funkcinės dispepsijos. Virškinimo sultis sekretuojančios ląstelės bei jų rūšys. Makroskopiniai ir. Lėtinio gastrito ir opaligės egzogeninės ir endogeninės priežastys. Uždegiminių žarnų ligų, dirgliosios žarnos sindromo, malabsorbcijos sindromo etiopatogenezės. Plonosios ir storosios žarnos anatominiai, fiziologiniai ir patologijos skirtumai, atliekamos. Opinio kolito ir Krono ligos etiopatogenezinių veiksnių genetinių,. Makroskopinių ir histologinių pokyčių apibūdinimas. Funkcinių žarnų ligų klasifikavimas. Dirgliosios žarnos sindromas, patfiziologijos. Malabsorbcijos sindromo etiopatogeneziniai. LH ir KC etiologinės, klinikinės-morfologinės. Pankreatitų klasifikacijos, jų.
Malabsorbciją koreguojančios dietos. Maisto konsistenciją koreguojančios. Valgymo sutrikimų paplitimas pasaulyje ir Lietuvoje.
Nervinė anoreksija: ligos. Nervinė bulimija: ligos apibudinimas, diagnostiniai. Kiti valgymo sutrikimai persivalgymo sutrikimas ir kt. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Hepatologijos, gastroenterologijos ir. Rezidento vadovai: prof. Irnius, prof. Valantinas, doc. Garalevičius, doc. Teorinių užsiėmimų metu Vilniaus universiteto Onkologijos instituto darbuotojai skaito paskaitas.
Susirgimų registracija. Registro duomenų panaudojimas ligų gydymo, tyrimo ir. Krūties navikų diferencinė diagnostika. Priešnavikinių vaistų klasės. Piktybinių navikų biologinės terapijos principai ir perspektyvos. Nauji piktybinių navikų terapijos taikiniai. Neoadjuvantinė ir adjuvantinė piktybinių navikų. Fizikiniai ir radiobiologiniai piktybinių navikų spindulinės terapijos pagrindai. Intraaudinė ir intraertminė spindulinė terapija. Spindulinės terapijos.
Spindulinės terapijos reakcijos ir komplikacijos bei jų gydymas.
Piktybinių navikų. Sarginio limfmazgio reikšmė šiuolaikinėje onkologijoje. Onkologinio skausmo gydymas. Nenarkotiniai neopioidiniai analgetikai, opioidai,. Ambulatorinė ir stacionarinė reabilitacija. Griciūtė L. Kancerogenezė ir vėžio biologija, Vilnius: Mintis, Vėžio profilaktikos pagrindai, Vilnius: Lietuvos. Stratilatovas E. Aktualūs skrandžio vėžio gydymo klausimai, Vilnius: VU Onkologijos. Antioksidantai onkologijoje.
Nauda ir vartojimo rizika, Vilnius: VĮ Mokslotyros institutas,.
Šio ciklo tikslas: įsisavinti. Cikle numatyta 35 skirtingos temos. Teorinių užsiėmimų mtu Širdies ri kraujagyslių ligų klinikos. Priėmimo skyriuje konsultuoja ligonius,. Intensyviosios kardiologijos skyriuje toliau mokomasi ūmių. Intensyviosios kardiologijos. Kardiologijos skyriuje kartu su gydytoju. Be įprastinio ligonio kuravimo dalyvauja visų diagnostinių bei.
Kartu su gydytojais įvertinami visų atliekamų neinvazinių ir invazinių. Širdies ir kraujagyslių ligų prevencija. Širdies ir kraujagyslių ligų paplitimo tendencijos. Lietuvoje ir pasaulyje. Rizikos veiksnių klasifikacija tradiciniai ir naujieji netradiciniai rizikos.
Pagrindinių vaistų grupių apibūdinimas ir jų skyrimo indikacijos. Arterinės hipertenzijos gydymas vaistų deriniais. Rezistenciška gydymui arterinė hipertenzija. Naujas požiūris į aterosklerozę. Pagrindinės patogenezės teorijos. Aterosklerozinių plokštelių patomorfologija. Stabilios ir nestabilios plokštelės.
Dislipidemijų patogenezė, etiologija, diagnostika, klasifikacija, normatyvai. Ne-DTL cholesterolis. Cholesterolio absorbcijos inhibitoriai Tulžies rūgščių surišikliai rezinai Nikotino rūgšties dariniai. Tarptautinės koronarinės širdies ligos prevencijos nuorodos. Europos kardiovaskulinių. Lėtinė koronarinė širdies liga. Stabili krūtinės angina. Diagnostika: krūvio. Stabilios krūtinės anginos. Apibrėžimas, rizikos stratifikavimas ūmioje fazėje, išrašant į namus. Gydymas ūmioje fazėje, hospitalinis periodas.
Medikamentinis gydymas: antitrombozitiniai vaistai. Širdies plyšimai: laisvosios. Širdies ritmo ir laidumo sutrikimai. Pasitaikymo dažnis. Prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas.
Supraventrikulinės tachikardijos. Sinusinė bradikardija. Sinoatrialinės blokados. Atrioventrikulinės blokados. Kardiomiopatijos: diliatacinė, hipertrofinė, restrikcinė. Įgytos širdies ydos: mitralinė, stenozė, mitralinio vožtuvo nesandarumas, aortos vožtuvo stenozė,. Medikamentinio gydymo principai. Indikacijos operaciniam gydymui. Aortos ligos. Aortos aneurizmos. Aortos atsisluoksniavimas. Aortos trauma. Diagnostika: transtorakalinė echokardioskopija, transezofaginė echokardioskopija, kompiuterinė.
Gydymas medikamentais: fibrinolitikai, antikoaguliantai.
Pirminė plautinė hipertenzija. Epidemiologija, patologija, patofiziologija, klinika. Magnetinis rezonansas. Plaučių funkcijos. Perikardo anatomija ir fiziologija. Perikarditų etiologija. Eksudacinis perikarditas. Širdies nepakankamumo patologija. Klinikiniai ŠN modeliai: sistolinis ir diastolinis. Skysčių balanso kontrolė.
Atsako į gydymą vertinimas: simptomų ir požymių dinamika;. Medikamentinė terapija. AKF inhibitoriai. Angiotenzino II receptorių. Kiti ne-AKFI vasodilatatoriai. Beta-adrenoreceptorių blokatoriai. Elektrofiziologinės procedūros. Elektrinė širdies. Resinchronizacinė terapija.
Chirurginiai gydymo metodai. Reanimacijos ABC. Mirties sąvoka. Klinikinės mirties požymiai. Pirminės reanimacijos algoritmas. Išplėstinė reanimacija. Apibrėžimas, tikslai. Medikamentai, naudojami išplėstinės reanimacijos metu,. Staigi mirtis. Staigios mirties priežastys. Klinikinės charakteritikos. Centrinių kraujagyslių punkcijos ir kateterizavimo metodikos, indikacijos,. Elektroimpulsinės terapijos metodika, komplikacijos.
Laikinoji elektrinė širdies stimuliacija.
Bradiaritmijų diagnostika, indikacijos. Laikinosios elektrinės širdies stimuliacijos būdai: išorinė,. Širdies tamponados klinika, etiologija, diagnostika. Skubios perikardo ertmės punkcijos indikacijos. Hidrotoraksas: klinika, etiologija, diagnostika. Skubios pleuros ertmės. Kardiogeninis šokas. Intraaortinė balioninė kontrapulsacija. Etiologija, patofiziologija, klinika. Indikacijos intraaortinei balioninei kontrapulsacijai, metodika,. Infekcinis endokarditas. Diagnostika ir gydymas. Vandens ir elektrolitų balanso, rūgščių-šarmų balanso korekcija sergant ūmia kardiovaskuline. Hiponatremijos ir hiponatremijos korekcija.
Intoksikacija kardiovaskulinę sistemą veikiančiais medikamentais. Intoksikacija širdį veikiančiais. Antiaritminių medikamentų perdozavimas: klinika,. Anestetikai ir analgetikai, vartojami intensyviojoje kardiologijoje. Vietinė anestezija. Rezidento dienyne žymimas ligonių, kuriuos kuruoja ciklo metu, sąrašas. Išklausius teorinę dalį bei. Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje. Klausimai paruošti pagal ciklo programą. Audrius Aidietis gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo patirtis Birutė Abraitienė gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo patirtis Egidijus Berūkštis gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo patirtis.
Aleksandras Kibarskis gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo.
Jonas Misiūra gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo patirtis Alfredas Rudys gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo patirtis Birutė Petrauskienė gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo patirtis.
Žaneta Petrulionienė gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo patirtis. Rima Steponėnienė gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo patirtis. Pranas Šerpytis gydytojas kardiologas, vyr. Germanas Marinskis gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo patirtis. Rezidentūros koordinatorių, rezidentų vadovų mokslinės ir pedagoginės veiklos aprašai:. Bendra pulmonologijos ciklo apimtis 6 kreditai valandų. Ciklo praktinės dalies apimtis Terapijos specialybės gydytojas rezidentas turi įgyti įgūdžių atlikti klinikinį kvėpavimo organų.
Bronchų ir plaučių anatomija, histologija ir fiziologija: bronchų ir plaučių anatomija; bronchų,. Plaučių ligomis sergančių ligonių tyrimas: klinikiniai tyrimo metodai; radiologiniai plaučių tyrimo.
Kvėpavimo takų ligos : ūminis bronchitas; lėtinis bronchitas; lėtinė obstrukcinė plaučių liga;. Infekcinės plaučių parenchimos ligos : plaučių uždegimas; plaučių abscesas; aktinimikozė ir. Intersticinės plaučių ligos : plaučių sarkoidozė; idiopatinis fibrozuojantis alveolitas; obliteruojantis. Pleuros ligos : eksudacinis pleuritas; mezotelioma; spontaninis pneumotoraksas. Plaučių kraujagyslių ir kraujotakos ligos bei patologinės būklės: plautinė hipertenzija; plaučių. Indikacijos ir kontraindikacijos pleuros ertmės punkcijai, drenavimui bei pleuros biopsijai.
Intervenciniai pleuros ligų gydymo metodai sergant infekcinėmis ir neoplazinėmis ligomis. Pulmonologijos ciklo pabaigoje įvertinamos gydytojo rezidento teorinės žinios ir praktiniai. Įvertinamas rezidento gebėjimas kliniškai ištirti pacientą, vertinti krūtinės ląstos. Rezidentų vadovai: doc. Nargėla gydytojas pulmonologas, 37 metų darbo stažas , doc.
Ambrozaitis A. Infekcijos ir priešinfekciniai vaistai. Sakalauskas R. Vaikų ir suaugusiųjų astmos. Šatkauskas B. Klinikinė pulmonologija, antrasis papildytas ir pataisytas leidimas. Cazzola M. Clark T. Global strategy for asthma management and prevention.
National institutes. Pauwels R. Global strategy for diagnosis, management, and. Wallaert B. Reumatologijos ciklas skirtas vidaus ligų specialybės rezidentūros studijų programai. Šio ciklo. Cikle numatyta šešios skirtingos temos ir kiekvienai temai skiriama po dvi. Ciklo metu rezidentas privalo išmokti diagnozuoti reumatinius sindromus ir įtarti reumatinę ligą.
Tikslu užtikrinti nuolatinį studijų kokybės gerinimą, rezidentūros programa gali būti keičiama ar.
Reumatinėms ligoms būdingi klinikinai požymiai, pagrindiniai diagnostikos metodai, gydymo. Imuninė sistema. Reumatinių ligų epidemiologija,. Reumatinėms ligoms gydyti skiriami. Reumatoidinis artritas ir seronegatyviosios spondiloartropatijos: etiologija, patogenezė,. Reumatoidinis artritas. Infekcinės artropatijos: infekcinis artritas pūlinis, tuberkuliozinis, artritas. Ankilozinis spondilitas ir kitos uždegiminės. Mikrokristaliniai artritai ir metabolinės artropatijos: etiologija, patogenezė, klinikiniai požymiai,. Podagra ir kitos kristalinės artropatijos chondrokalcinozė, hidroksiapatitų susikaupimo liga. Specifinės artropatijos Jaccoud, artropatija sergant sarkoidoze, gaurelinis-mazgelinis sinovitas,. Degeneracinės sąnarių ir stuburo ligos : pagrindinės klinikinės formos, patogenezė, klinikiniai.
Minkštųjų audinių, kremzlės, kaulų ligos : patogenezė,. Artrozė ir degeneracinės stuburo ligos deformuojančios dorsopatijos, spondiliozė, kitos. Raumenų ligos miozitas, kitos raumenų ligos. Kitos minkštųjų audinių ligos sinovitas, tenosinovitas, bursopatijos, entezopatijos fibroblastinės. Kaulų tankio ir struktūros pakitimai osteomaliacija,. Chondropatijos, osteochondrodisplazijos ir kitos kremzlės ligos jaunatvinė. Sisteminės jungiamojo audinio ligos : etiopatogenezė, klinikiniai požymiai, laboratorinė. Ūmi autoimuninė krizė; skleroderminis inkstas; kaulų čiulpų slopinimas, gydant vaistais; kaulų. Nėštumas ir.
Dadonienė J. Sisteminiai vaskulitai ir kitos retos reumatinės ligos. Vilnius VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Reumatologijos centras. Rezidentas supažindinamas su įvairių laboratorinės medicinos sričių klinikinės biochemijos,. Fiziologijos, biochemijos ir laboratorinės medicinos katedros darbuotojai skaito paskaitas.
Kitos lokalizacijos piemicheskih židiniai (inkstų ir kepenų abscesai, sepsinis artritas, šios komplikacijos, Panophthalmitis, pūlynas skrandžio sienos, žarnyno ir kt.) Yra daug mažiau paplitęs, kartu sudarančių ne daugiau kaip 10% visų naujagimių sepsio atvejų.
Septinis šokas. į ė ė/PRSX š ū ž šį ūžė/NPRXabdefghijklopruv a šašė/D aš šaža/ENX Ažagai/D šašagrybis/D Žažačiai/D Šašaičiai/D ašaka/D ašakainis/BNU Ašakieniai/. • Generalizuota forma – variantai: egzentematozinis, artritinis, geltinis, meninginis, katarinis, sepsinis. – Pradžia ūmi – šaltkrėtis, t° iki 38 – 39°C, padažnėja pulsas – Galvos sk. mialgijos, artralgijos – Pykinimas, dažnai vėmimas – Skystos išmatos, skausmai pilve – G.b. simetrinis taškinis liemens ir galūnių bėrimas. a AB Abakai/D Abarauskai/D Abaravičiūtė/D Abarsiai/D Abazėlis/D abažūras/D abchazas/D abchazė/D Abdonas/D abėcėlė/D abėcėlinis/BN abėcėliškas/ANQ abejaip abej. 1. Chirurgijos istorija pasaulyje. Chirurgijos pavadinim sugalvojo graikai: cheir- ranka; ergon- darbas. Prieistorin chirurgija Daugelyje pasaulio senovs taut gydymo menas buvo susietas su religiniais veiksmais. ndai! arabai! egiptie“iai! graikai man! kad menas gydyti tai Dievo dovana.
Bendroji chirurgija_konspektas
Chirurgijos pavadinim sugalvojo graikai: cheir- ranka; ergon- darbas. Prieistorin chirurgija Daugelyje pasaulio senovs Sepsinis artritas sanacija gydymo menas buvo susietas su religiniais veiksmais. Da nai tokius mones vadino yniais. Chirurgija kaip ir visa medicina buvo dvasinink bei ini rankose. Senovs Egiptas. Senovs Graikija. Indija: atpreparuodavo odos plotus! Spartos kario medicinos rinkinys: 9:’ m. Chirurgija, lugus antikinei Graikijai Senovs Roma. Pirmasis apra kaul sugijim ir kaulin rumb.
Nefrologija – VU Medicinos fakultetas – Vilniaus universitetas. Egzaminą išlaikius, Vilniaus universitetas išduoda.
Rezidentūros bazė: VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų. Rezidentūros bazė: VU Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto. Alerginis konjunktyvitas: etiologija, klasifikacija, patofiziologija, klinika, diagnostika. Šį ciklą rezidentas atlieka Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų.
VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių saancija Laboratorinės diagnostikos. Meningitų klasifikacija. Meninginis sindromas. Bakteriniai meningitai: pūlingi, seroziniai. Sepsinis artritas sanacija kilmės encefalitai. Erkinis encefalitas. Herpinis encefalitas. Poinfekcinės nervų. Išsėtinė sklerozė: epidemiologija, patogenezė, klinika, diagnostika, gydymas. Centrinė tilto. Miastenijos patogenezė, klinika, diagnostika, diferencinė diagnostika ir gydymas. Agtritas visų invazinių ir neinvazinių tyrimų, taikomų širdies-kraujagyslių.
Rizikos veiksnių Sepdinis tradiciniai ir naujieji. Artriyas mirtis. Staigios mirties priežastys.
Klinikinės charakteritikos. Infekcinis endokarditas. Diagnostika ir gydymas. Ciklo qrtritas rezidentas laiko įskaitą. Žaneta Petrulionienė gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio. Vilniaus universiteto Anesteziologijos ir reanimatologijos klinika Vilniaus. Rezidentūros bazė: VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos.
Vilniaus universitetas toliau — aukštoji mokyklaatstovaujama VU. Ši sutartis gali būti pakeista tik rašytiniu visų šalių susitarimu. Sutarties pakeitimai. Vilniaus universitetasUniversiteto g. Sepsinis artritas sanacija Utkus – Medicinos fakulteto prodekanas, komisijos pirmininkas. Sepsiniz Doktorantūros ir rezidentūros sk. Doktorantūros ir rezidentūros Sepsinis artritas sanacija. Komisija savo veikloje vadovaujasi Vilniaus universiteto Statutu, Vilniaus. Komisija veikia ją sudariusios Vilniaus universiteto vardu pagal jai suteiktus.
Komisija vykdo tik raštiškas Vilniaus universiteto užduotis susijusias su. Komisija vykdo Vilniaus universiteto užduotis, susijusias su rezidentūros. Vilniaus universitetui pareikalavus, teikti aartritas veiksmų ir sprendimų susijusių su. Komisijos veiklai vadovauja pirmininkas.
Pirmininkas skiriamas Vilniaus. Jei pirmininkas dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti posėdyje, Vilniaus. Nuolatinės Komisijos veikla. Vykstant Vilniaus m. Anketa su atsakymais atsiunčiama paštu su lydraščiu į VU Medicinos fakulteto. Medicinos rezidentūra yra skirtos gydytojui, siekiančiam įgyti ar pakeisti. Juodka A. Rezidentūros programos Rengimo Sepsinis artritas sanacija vadovas artritzs.
Razukas Vilnius, Sepsinis artritas sanacija. Skilvelio artritws. Laikinoji el. Ciklo pavadinimas: Anesteziol. Temos pavadinimas, trumpas tu. VU leidykla. Temos pavadinimas. Įgyjamos žinios Rezidentai. Endotokseminis Sepsinis artritas sanacija.
Naudžiūnas A. Kaulinės medžia. Lukoševičius S. Reumatologijos ciklo Reumatin. Sisteminės reumat. Rima Vitalija Steponėnien. Vardas, p. Inkstai ir nėštumas. Inkstų, šlapimo takų bei. Rekomenduojama literatūra. Todėl joms skyriamas Sepsinis artritas sanacija. VšĮ Centro poliklinika. Tituliniai puslapiai………………………………………………1 2. Nutarimas dėl rezidentūros studijų programos teikimo patvirtinimo ……………………………………………………4 3.
Programos paskirtis ir tikslai……………………………………5 4. Programos sandara ir turinys……………………………………6 5. Studijų vykdymas……………………………………………….
Programos aprūpinimas…………………………………………9 7. Išoriniai ryšiai………………………………………………… Vidinis studijų kokybės užtikrinimas………………………… Numatomas studentų skaičius ir jų kvalifikacija………………. Pedagoginis v. Pareigos Tel. Marius Miglinas Lektorius Marius. Trukmė: 2 metai 2. Klinikinės bazės: VU L Santariškių klinikos, Onkologijos institutas, Vilniaus universitetinė infekcinė ligoninė, Valstybinis patologijos centras, Gerontologijos ir reabilitacijos centras, Misionierių ligoninė, Vilniaus m. Sepsinis artritas sanacija dienos trukmė: 8 valandos. Naktiniai budėjimai: 2 per mėn.
Seminarai per artrtias. Studijų įvertinimas: 6. Baigiamajam egzaminui pateikiamas mokslinis darbas. Ciklų išdėstymas: 7. Nutarimas dėl rezidentūros studijų programos artrritas patvirtinimo 3. Programos paskirtis ir tikslai. Programa skirta paruošti specialistą gydytoją nefrologą Nefrologija — vidaus ligų medicinos šaka, apimanti šlapimo organų sistemos Sepsinis artritas sanacija diagnostikos bei gydymo ir profilaktikos problemas.
Daugelis inkstų ir šlapimo Sepsinis artritas sanacija ligų, kurios priklauso gydytojų nefrologų kompetencijai, gydomos konservatyviai, tačiau per pastaruosius dešimtmečius sanqcija paplito gydymo metodai inkstų pakaitinė terapija, inkstų transplantacijakai be chirurgų pagalbos išsiversti negalima.
Nors šiuo metu Lietuvoje yra per licenzijas turinčių gydytojų nefrologų, jų truksta, ypač poliklinikinėje pagalbos teikimo grandyje bei atliekant inkstų pakaitinį gydymą. Nefrologijos rezidentūros programa parengta, vadovaujantis Europos ir Lietuvos Respublikos medicinos specialistų rengimo teisiniais aktais: Charter on training of medical specialists in the European community. Charter adopted by the management Council of the UEMS, October ; Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu dėl nuosekliųjų studijų programų nuostatų patvirtinimo m. NrVilnius; Vilniaus universiteto medicinos ir odontologijos rezidentūros reglamentu payvirtintu VU Senato posedyje m.
Nefrologijos rezidentūros studijų programos ciklai atliekami Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų padaliniuose vidaus ligų, nefrologijos ir urologijos.
Jaunatvinis idiopatinis artritas – autoimuninė genetinė liga, tačiau įtakos jai prasidėti turi ir kiti įvairūs aplinkos veiksniai – infekcija, stresas, peršalimas, trauma. Specialistė pasakojo, kad esama net septynių idiopatinio artrito formų ir kiekviena jų pasireiškia skirtingame amžiuje, todėl sunku būtų įvardinti. Sepsis ir sepsinis šokas 2. 3. Ūminis ir lėtinis kvėpavimo nepakankamumo sindromas 2 Bronchų sanacija. 5. Bronchoskopinė intubacija. Dilatacinė tracheostomija. Reumatoidinis artritas ir seronegatyviosios spondiloartropatijos: etiologija, patogenezė, klinikiniai požymiai, laboratorinė ir radiologinė diagnostika, diagnostiniai. a AB Abakai/D Abarauskai/D Abaravičiūtė/D Abarsiai/D Abazėlis/D abažūras/D abchazas/D abchazė/D Abdonas/D abėcėlė/D abėcėlinis/BN abėcėliškas/ANQ abejaip abej. Bronchų sanacija. 5. Bronchoskopinė intubacija.
Dilatacinė tracheostomija. 6. Kraujavimo iš plaučių stabdymas. Sepsis 2 ir sepsinis šokas 2. Ūminis 3 ir lėtinis kvėpavimo. 2. nepakankamumo. sindromas. Infekcinės kaulų ir sanarių ligos – osteomielitas, septinis artritas –. Sepsinis židinys gali būti progresuojantis, apsiribojęs, kartais netgi sugijęs. Atokių sepsinių židinių būna kraujagyslėse, limfmazgiuose. Pagal mikrobų invazijos į kraują vietą sepsinė infekcija skirstoma į odos, ausų ir nosies, tonzilių, burnos, dantųšlapimo išskyrimo organų, bambutės ir kt.
Naujagimių sepsis
Tituliniai Seppsinis Programos paskirtis ir tikslai Programos sandara ir turinys Studijų vykdymas Rezidentūros koordinatoriai, rezidentų vadovai Programos aprūpinimas Išoriniai ryšiai Vidinis studijų kokybės užtikrinimas Numatomas studentų skaičius ir jų kvalifikacija Privalomųjų ir pasirenkamųjų studijų dalykų modulių programos Numatomų rezidentūros koordinatorių, rezidentų vadovų Sepsinis artritas sanacija Kiti priedai
Tituliniai puslapiai Programos paskirtis ir tikslai Programos sandara ir turinys Studijų vykdymas Rezidentūros koordinatoriai, rezidentų vadovai Programos aprūpinimas Išoriniai ryšiai Vidinis studijų kokybės užtikrinimas Numatomas studentų skaičius ir jų kvalifikacija Privalomųjų ir pasirenkamųjų studijų dalykų modulių programos Numatomų rezidentūros koordinatorių, rezidentų vadovų sąrašai Kiti priedai Žmonių infekcinės ligos — patogeninių sukėlėjų ir jų toksinų sukeltos žmogaus. Infekcinėms ligoms būdingas ligos etiologijos specifiškumas. Infekcinės ligos ir toliau išlieka viena svarbiausių sveikatos problemų visame. Infekcines ligas sunku kontroliuoti ir dar.
Nuolat išaiškinama iki šiol nežinomų infekcinių ligų sukėlėjų ir jų sukeltų ligų.
Visuomenei kelia pavojų grėsmingos ir atsinaujinančios infekcinės ligos. Didėja sergamumas. Lapkričio 11 d. V — ; VU medicinos ir odontologijos. Infekcinių ligų programos ryšys su VU Medicinos fakulteto pagrindiniais tikslais. Vienas iš pagrindinių VU Medicinos fakulteto tikslų yra apjungti teoriją ir. Juose vykdomas. Jis taip pat turi pasiruošti tarpdisciplininiam bendradarbiavimui ir. Programa parengta vadovaujantis Vilniaus universiteto Medicinos ir adtritas. Šio ciklo metu įgyjami infekcinių. Sepsinis artritas sanacija etapu. Eiliškumas tarp šių trijų Selsinis gali būti. Vilniaus m. Teorines saancija. Budėjimo trukmė tokia, kokia numatyta. Kiekvieno ciklo studijos baigiamos rezidento teorinių žinių bei. Už įvykdytą ciklo programą pasirašo rezidentūros vadovas ir Sepsinis artritas sanacija arba klinikos.
Neišlaikiusiam įskaitos rezidentui laikyti ją pakartotinai leidžiama ne anksčiau kaip. Šio darbo Sepsinis artritas sanacija gali būti bet kuris rezidentūros dėstytojas, turintis.
Rezidentūros baigiamojo egzamino kvalifikacinė komisija yra patvirtinama VU Rektoriaus. Kvalifikacinę komisija sudaro 5 nariai. Į egzaminų komisijos sudėti įeina VU MF. Infekcinių ligų ir mikrobiologijos klinikos vedėjas, Lietuvos infektologų draugijos atstovas. Rezidentūros baigimo egzaminas sudarytas iš teorinės ir praktinės dalies.
Sepsinis artritas sanacija laikomas žodžiu. Praktinės dalies metu rezidentas vertina pateiktą ligos klinikinį atvejį ir raštu parengia. Sepsinis artritas sanacija, išlaikiusiam. Asmeniui, Spesinis rezidentūros egzamino, rezidentūra yra. Infekcinių artritad rezidentųrą koordinuoja, organizuoja ir už jos eigą atsako VU Rektoriaus įsakymu. Infekcinių ligų rezidentūros koordinatorius siūlo ir teikia. Prieš tai kiekviena rezidento vadovo. Infekcinių ligų rezidentūros programos ciklams vadovauti skiriami VU dėstytojai. Tai vienintelis Vilniaus mieste infekcinių ligų stacionaras.
Tai pagrindinė infekcinių ligų rezidentų. Čia taip pat yra VU Infekcinių ligų ir mikrobiologijos. Onkologija koncentruota.
Psichikos sveikatos centras. Vasaros g. Čia vyks 1 mėn. Pediatrijos centre Santariškių 4. Reanimacijos ir intensyvios attritas pagrindų zrtritas vyks. Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje Šiltnamių Šioje ligoninėje yra daug. Infekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės. Tačiau trūksta rezidentų kambarių, bibliotekų mokymo. Į užsienio universitetus studijuoti rezidentai išleidžiami suderinus rezidentūros studijų programas. Vilniaus universiteto nustatyta tvarka; grįžęs rezidentas privalo Sepsinis artritas sanacija vadovui pateikti ataskaitą.
Nepristatęs ataskaitos Sepsinis artritas sanacija ilgiau užtrukęs užsienyje nei patvirtinta Vilniaus universiteto Rektoriaus. Rezidentas, atvykęs į rezidentūros bazę, sudaro trišalę rezidento praktinio mokymo sutartį.
Rezidentūros metu rezidentai atlieka gydytojo padėjėjo darbą. Ligoninės ar centrų skyriuose jie. Studijų programos turinys ir metodikos peržiūrimos ir koreguojamos Sepsinis artritas sanacija metai birželio mėnesį. Atsižvelgiama į egzaminuotojų ir rezidentų pastabas bei pageidavimus peratestacijos metu, kuri. Vykdoma anketinė Sepsinis artritas sanacija rezidentų apklausa apie infekcinių. Infekcinių ligų rezidentūros studijų programos sajacija atnaujinimą ir koregavimą atsakingi.
Matulionytė ir doc. Rezidentų žinios bei gebėjimai vertinami kiekvieno. Lietuvos infektologų draugijos atstovas, du narius gali skirti Sveikatos apsaugos ir Švietimo ir. Egzaminas vyksta raštu ir žodžiu.
Pažymiu įvertinti atsakymai Sepsinis artritas sanacija egzamino. Rezidentūros studijų programoje dalyvaujantys dėstytojai periodiškai tobulinasi. VU Medicinos fakulteto organizuojamuose gydytojų tobulinimo cikluose tai pat vykdami į. Į Infekcinių ligų rezidentūrą priimami asmenys, įgiję medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją ir. Priėmimo į. Konsultuoti pacientus ir jų artimuosius dėl sutrikimų pobūdžio, suteikti reikiamą informaciją.
Sugebėti suteikti. Teorinių užsiėmimų metu dalyvauja Sepsinix, studijuoja literatūrą, naudojasi internetinėmis. Psichinės pagalbos organizacijos principai, Sepsinis artritas sanacija, normatyviniai aktai. Psichiatrija ir. Psichiatrijoje taikomi tyrimų. Taip pat su Šviesos terapija, Transkranijine magnetine stimuliacija, sanavija.
Svarbu yra suprasti psichosocialinės reabilitacijos santykio praktikoje, sznacija modelių ir. ESpsinis universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinika. Vita Danilevičiūtė gydytoja psichiatrė, medicinos daktarė, docentė, praktinio darbo patirtis. Ciklas Sepsinis artritas sanacija vidaus ligų specialybės rezidentūros studijų programai.
Šio ciklo artritaz pateikti. Cikle numatyta penkios temos ir kiekvienai temai. Likusi dalis — val. Autopsijos reikšmė šiuolaikinėje medicinoje.
Autopsinio tyrimo indikacijos ir skyrimo tvarka. Gimdos kaklelio atrankinių citologinių tyrimų organizavimo principai. Bethesda klasifikacijos.